Ką daryti, kad, nusprendęs pailsėti, nejausčiau sąžinės graužaties?

„Ką daryti, kad, nusprendęs pailsėti, nejausčiau sąžinės graužaties?“ Paskutinį kartą šį klausimą man uždavė penkiolikos metų vadovaujančio darbo patirtį turintis vadovas. Atsakymas čia labai paprastas – ilsėkitės ir susitaikykite su tuo, kad iš pradžių jausitės blogai. Jeigu esate darboholikas, nemokate ilsėtis ar to daryti sau neleidote ilgą laiką (ne vienerius metus) ir nusprendžiate daryti trumpas pertraukėles darbo metu, pradedate kiek mažiau laiko skirti darbiniams reikalams po darbo ir šiek tiek daugiau – poilsiui, arba jei išvažiuojate atostogauti – visiškai nenuostabu, kad jaučiatės blogai. Kurį laiką Jus grauš sąžinė, kurį laiką kils įtampa, jausitės neramiai. Ši būsena yra visiškai normali, nes Jūsų seni įpročiai vis dar veiks pilnu pajėgumu – jie „reikalaus“ nuolatinio užimtumo, veiklos, „priešinsis“ pertraukoms, pauzėms, ką jau bekalbėti apie atostogas.

            Ir čia Jūs galite rinktis – arba pasiduoti seniems įpročiams ir, norint išsyk pasijusti geriau, dirbti toliau be tinkamo poilsio, arba išlaukti „pereinamąjį“ laikotarpį. Panašų pasirinkimą daro žmogus, turintis priklausomybę alkoholiui. Kai nustoja gerti, iš pradžių pasijunta labai blogai. Vienas, trokšdamas palengvėjimo, ims ir išgers, kitas toliau atkakliai laikysis suprasdamas, jog tik išlaikęs šį išbanymą pasieks savo tikslą. Atsisakę paklusti savo senam įpročiui, programai kurį laiką jausitės prastai, nes protas norės vesti Jus ten, kur esate įpratęs būti.

            Todėl leiskite sau jaustis blogai. Ilsėkitės, važiuokite atostogauti susitaikę su tuo, kad kurį laiką jausite įtampą. Vieniems ji dingsta per tris ar keturis mėnesius, kitiems prireikia metų. Mano patirtis rodo, kad, jei žmogus išlieka atkaklus, darboholizmą pakeičia kryptinga dienotvarke, kurią sudaro pakankamai gerai subalansuotas darbas ir poilsis.