Neigiamos mintys ir savikritika dažnai būna susijusios su tam tikromis emocijomis
Kai žmogus nuolat galvoja, kad jis nėra pakankamai geras, protingas ar įdomus, jis pradeda abejoti savo gebėjimais ir vertingumu. Tokios mintys gali kilti iš vaikystės patirčių, nesėkmingai susiklosčiusių santykių, kitų skausmingų patyrimų, kurie giliai nusėda žmogaus pasąmonėje. Jeigu toks mąstymas nėra keičiamas, žmonės dažnai jaučiasi nepatogiai bendraudami, bijo kritikos ir atstūmimo, vengia viešo kalbėjimo, dalyvavimo grupinėse diskusijose ar net paprasto bendravimo su nepažįstamaisiais. Šiame straipsnyje aptarsiu, kaip mąstymo įpročiai ir emocijos stabdo mus nuo asmeninio augimo, ir pasidalinsiu efektyviais būdais, kaip galime sau padėti.
Savikritiškos mintys gali sukelti stiprų vidinį nerimą ar net stresą, kuris dar labiau apsunkina gebėjimą atsipalaiduoti ir natūraliai bendrauti su kitais. Kai jaučiamės neramūs ar įsitempę, sunku susikoncentruoti ir išreikšti savo mintis aiškiai. Mąstymo įpročiai lemia, ar jūs save nuvertinsite, laikysite nepakankamu ir nevertu bei apribosite nuo bendravimo ir kitų veiklų, ar kaip tik priešingai, tomis mintimis skatinsite save keistis, siekti tikslų, įveikti baimes ir augti kaip asmenybė.
Štai keletas efektyvių būdų, kaip keisti neigiamus mąstymo įpročius siekiant sumažinti nerimą, baimę ir nepasitikėjimą:
1. Sąmoningumo pratimai mąstymo įpročių keitimui
Sąmoningumo praktikos, tokios kaip meditacija ar tiesioginis sąmoningumas, gali padėti jums atpažinti savo mąstymo įpročius. Šie pratimai padeda sustabdyti automatinį mąstymą ir leidžia stebėti savo mintis iš šalies. Kai esate sąmoningi savo mąstymo procese, lengviau pastebėti automatiškai kylančias neigiamas mintis ir bandyti rasti joms racionalaus mąstymo alternatyvų, kaip nemenkinti savęs, o paskatinti, padrąsinti, ieškoti sprendimų.
– Kai pastebite kylančias neigiamas emocijas panašias kaip baimė, nerimas, nusivylimas, užduokite sau klausimą: „Kokia dabar pas mane mintis?“ Išklausykite ją kritiškai. Užduokite sau klausimų, ar ši mintis yra pagrįsta faktais ir įrodymais, o gal ji tiesiog išgalvota, sureikšminta ar iškraipyta veikiant baimių ar nepasitikėjimo savimi.
Pavyzdžiui, „Ar tikrai esu neįdomus žmogus, su kuriuo niekas nenori bendrauti?“ Pabandykite atrasti alternatyvias, teigiamas mintis arba įrodymus, kurie paneigia neigiamą perspektyvą – „Mano šeima noriai su manimi bendrauja, darbe palaikau kokybiškus santykius su kolegomis, draugai kviečiasi kartu leisti laiką. Tiesiog šioje kompanijoje man nelengva rasti bendraminčių ir mano temos jiems nebuvo įdomios“.
Visus patarimus skaitykite čia: https://www.delfi.lt/uzsakomasis-turinys/verslo-poziuris/mastymo-iprociai-lemia-kaip-save-vertiname-jie-mums-trukdo-arba-kaip-tik-skatina-augti-kaip-asmenybei-120051264