Jei anksčiau pagrindinė konkurencija vykdavo prekių ir paslaugų rinkoje, dabar didelio vadovų dėmesio reikalauja konkurencija dėl žmonių. Įmonės ieško „gerų“ darbuotojų ir skundžiasi, kad tokių randa vis sunkiau, mat jaunuoliai dažnai keičia darbus, o verslų vadovai susiduria su naujais iššūkiais – kaip motyvuoti darbuotojus, kuriems asmeninis gyvenimas ir pomėgiai yra svarbesni už karjerą? Kaip suburti tvirtą, tikslų siekančią komandą ir jai efektyviai vadovauti? Kas motyvuoja dirbti labiau nei pinigai? Apie tai interviu „Verslo žinioms” pasakoja Tomas Stonys – PHRONESIS vadovų akademijos® Treneris, mentorius, vedantis praktinius efektyvių verslo įgūdžių formavimo mokymus vadovams.

Lietuvos jaunimas šiemet oficialiai paskelbtas laimingiausiu pasaulyje, tai rodo kovo mėnesį Jungtinių Tautų pristatyta „Pasaulio laimės ataskaita”. Rodos, laimingi žmonės turėtų būti puikūs darbuotojai, tačiau daugelio verslo sektorių vadovai  skundžiasi, kad vis sunkiai randa žmones, jie dažnai „migruoja”. Kas pasikeitė? 

Taip, šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, tą pačią problemą – ką daryti su jaunąja karta, kuriems mažiau nei 30 metų – sprendžia ir užsienio įmonių vadovai. Visi nori, kad jų darbuotojai gerai dirbtų, būtų lojalūs ir atsidavę įmonei. Sugebėjimas gerai atlikti savo darbą, motyvacija ir lojalumas suprantami kaip asmeninės žmogaus savybės, kurias jis arba turi, arba ne. Tačiau toks mūsų supratimas nebeatitinka realybės. Pažiūrėkime į pasaulines įmones: „Google”, „Apple” ir panašias, ką jie daro kitaip? Jie savo darbuotojams įrengė žaidimų ir poilsio kambarius, dar yra treniruokliai, stalo tenisas, įvairios laipiojimo sienelės, leidžiama į darbą atsivesti augintinį, dirbti per nuotolį ir t.t. Ką tai reiškia? Kad žmonių vertybės pasikeitė. Mus mokė, kad žmogaus savirealizacija yra per karjerą, ji darbe, todėl turėjome ieškoti veiklos, kuri leistų save išreikšti, įtrauktų. O dabar tiek veiklų yra! Dabartinis jaunimas (beje, šį mąstymą jau perima ir vyresni) supranta, kad jų savirealizacija yra ne darbe, o veiklose po darbo. Jų pagrindinis tikslas – ne padidinti įmonės gamybą, o kuo aukštesnę bangą prašokti, kuo ilgesnį maratoną nubėgti, nueiti į kulinarinius kursus ir panašiai. Paprastai kalbant – mes buvom pratę įterpti hobius į darbą, o naujosios kartos prioritetas – asmeninis gyvenimas ir pomėgiai. Be to, dabartinių darbuotojų savivertė visai kitokia – pinigai pinigais, bet jų nori gauti ne už bet ką. Akivaizdu, kad darbo kultūros pokyčiai – neišvengiami, vadovams reikia keisti požiūrį. 

Pilną PHRONESIS vadovų akademija® Trenerio Tomo Stonio interviu skaitykite straipsnyje portale „Verslo žinios“:  https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2024/05/21/phronesis-vadovu-akademijos-treneris-tomas-stonys-motyvacija-dirbti-kuria-ne-pinigai-o-vidinis-pasitenkinimas#ixzz8bWQNnfLA