Kaip nepakliūti į spąstus, kurie trukdo vadovo efektyvumui?

Ar vadovas yra efektyvus galima pasakyti vertinant jo veiklos rezultatus – pagal tai, kaip yra įgyvendinami strateginiai įmonės tikslai, už kuriuos jis atsako. Kodėl vieniems vadovams didžiąją dalį tikslų įgyvendinti pavyksta, o tuo tarpu kiti vėl ir vėl patiria fiasko? Tam įtakos turi visa eilė veiksnių, kurių tarpe yra ir ribojančios nuostatos. Apie tris iš jų žemiau.  

Trys tipinės nuostatos, trukdančios efektyviai vadovauti kitiems

1.  Bandymas vadovauti kitiems nemokant vadovauti sau – negebėjimas išlaikyti sveiko balanso tarp darbo ir poilsio: susiplanuoti „užklasinę“ veiklą po darbo, pasirūpinti savo sveikata, bent 4-7 savaites per metus atostogauti, rasti laiko asmeniniam, profesiniam tobulėjimui, laikytis sau duotų pažadų.

2.  Aktyvus objektyvios realybės ignoravimas. Vadovai, kuriems ilgą laiką nepavyksta pasiekti išsikeltų arba iškeltų tikslų, objektyvią realybę yra pakeitę į savo išgalvotą: skiria užduotis žmonėms, kurie su jomis nesusitvarko ir nepasimoko iš klaidų, nuolat sau ir kitiems kelia neadekvačius tikslus, savo klaidas slepia po „nepalankiomis išorinėmis aplinkybėmis“, vengia atvirų ir nemalonių pokalbių su kolegomis, metų metais atidėlioja svarbius ir skausmingus sprendimus.

3.  Savo stipriųjų ir silpnųjų pusių ignoravimas. Dažnu atveju vadovai bijo pripažinti turintys silpnybių ir pasirodyti esą ne visažiniai. Teoriškai beveik visi supranta, jog „klysti žmogiška“, o kai apie savo klaidas reikia kalbėti susirinkimo metu, akimirksniu įsijungia noras gintis ir slėpti. Baimė įvardinti savo silpnąsias puses ir iš to sekančias klaidas, ne tik stabdo vadovo progresą (kas yra ignoruojama ir slepiama, to neįmanoma pakeisti), bet ir parodo pavyzdį kitiems, kurie dirba kartu. Laikui bėgant toks vadovas sukuria kultūrą, kuri vadinasi „tu nekalbi apie mano klaidas, o aš ignoruoju tavąsias.“

Efektyvaus vadovavimo treneris - Tomas Kaulinskas