Lyderystė – tai ne karūna, kurią galima užsidėti, ar pareigos, kurias būtų galima skirti. Lyderystė gali būti susijusi su tiesioginiu vadovavimu, bet sėkmingai gali būti išreiškiama ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, neturinčių tiesioginių sąsajų su vadovo pozicija. San Diego universiteto (JAV) lyderystės profesorius Joseph Rost, atlikęs didžiulį tiriamąjį darbą, 1991 metais išleistoje knygoje „Lyderystė XXI amžiuje“ konstatavo, jog rado daugiau kaip 200 plačiai naudojamų lyderystės apibrėžimų. Kai tiek daug skirtingų interpretacijų, nieko stebėtino, kad ir Lietuvoje šiandien ši sąvoka traktuojama labai skirtingai.
Čia kyla klausimas – kai tiek daug nuomonių ir teorijų, o laiko resursas ribotas, į ką lyderystės temoje reikėtų gilintis, norint gauti kuo daugiau praktinės naudos? Nors skirtingų apibrėžimų šimtai, bet nemaža dalis stipriausių šios srities ekspertų, tokių kaip Peter Drucker, Michael Porter, Liu Chuanzhi, Roger Martin, Rita McGrath, Whitney Johnson ir kt., kalba apie tai, jog lyderystės galima mokytis, apie ją galima skaityti ir diskutuoti, bet tikraisiais lyderiais tampa tie, kurie suprasdami savo stiprybes bei apribojimus, turėdami aiškias vertybes, prisiimdami pilną atsakomybę už savo veiksmus ir tų veiksmų rezultatus, apjungia žmones ir geba sukurti tvarų ilgalaikį rezultatą, taip užsitarnaudami lyderio statusą. Čia labai svarbu suprasti vieną momentą – tokio dalyko, kaip universalus lyderystės modelis, kuris tiktų visiems – nėra. Tie, kurie savo apibrėžimą bando pateikti kaip „teisingiausią“ ar „vienintelį“, sąmoningai arba tiesiog dėl nepakankamo šios temos išmanymo, klaidina kitus.
Žmonės su skirtingais charakteriais pasaulį suvokia ir jame veikia skirtingai, todėl savo stiprybių ir apribojimų žinojimas arba kitais žodžiais kalbant – gilus savęs pažinimas, yra viena iš pirmųjų užduočių, kurią turi atlikti žmogus, siekiantis lyderystės meną įvaldyti praktiškai.
Psichologas ir pasaulyje didelio populiarumo susilaukusių knygų autorius Daniel Goleman, sukūręs emocinio intelekto sąvoką, dirbdamas kartu su psichologijos profesoriumi Richard Boyatzis bei lyderystės eksperte Annie McKee, sukūrė 6 skirtingų lyderystės stilių modelį, kuris, norintiems geriau pažinti save ir savo dominuojantį lyderystės stilių, tampa puikiu pagalbiniu įrankiu. Pasak D. Goleman, vadovas, kuris neskiria reikiamo dėmesio savo stiprybių ir apribojimų pažinimui, nejučia prisiriša prie vieno, jam patogiausio ir geriausiai jo charakterį atitinkančio lyderystės stiliaus, kurį ima taikyti savo kasdienėje veikloje, net nesusimąstydamas, kad tai, kas vienose situacijose pasitarnauja kaip talentas, kitose veikia kaip apribojimas ar trūkumas.
Plačiau apie 6 lyderystės stilius skaitykite asmeninio efektyvumo Trenerio Tomo Kaulinsko straipsnyje, portale DELFI: https://www.delfi.lt/darbas/lyderiai/6-lyderiu-tipai-kuris-esate-jus.d?id=85790559&fbclid=IwAR0T45gavS9LoZOPzShYTwx2I199RyqIS8vESufZt70mf1f0sPJLK9BSqPY