Ekonomistai ir verslininkai nerimauja – daugėja įmonių, kurios jau dabar dalį savo sąskaitų apmoka „iš kojinės“. Mažėjanti paklausa ir finansinės problemos dėl išaugusių energijos bei žaliavų kaštų daliai verslų gali tapti smukimo priežastimi. „Vis dėlto tie verslai, kurių vadovai ruošėsi recesijai ir turi aiškią strategiją, turi geras galimybes „peržiemoti“ ateinantį pusmetį, po kurio, tikėtina, vartojimas didės, o piniginiai srautai taps stabilesni“, - sako PHRONESIS vadovų akademijos® Treneris, mentorius Tomas Stonys. Dvidešimt penkerius metus dirbęs skirtingose industrijose, ilgiau nei dešimtmetį vadovavęs pokyčiams itin didelėse organizacijose, T. Stonys imasi naujos veiklos – ves praktinius efektyvių verslo įgūdžių formavimo mokymus vadovams. Apie tai, kur dingsta įmonių pinigai, kas trukdo verslams augti ir kokių įgūdžių recesijos akivaizdoje labiausiai trūksta vadovams – T. Stonio interviu „Verslo žiniose“.

Esate pokyčių vadovas, jau ne sykį „perkūręs“ vadovaujamą organizaciją ar verslą, kad šis taptų efektyviu. Kokios dažniausios įmonių vadovų klaidos ir iššūkiai? 

Neseniai seminare pasakojau vadovams apie tokį Albertą E. Grėjų. Jis du dešimtmečius tyrė tūkstančius žmonių, kad suprastų, ką sėkmingieji daro kitaip. Pasirodo, jie vadovaujasi teisinga įpročių sistema. Svarbu gebėti nusistatyti tikslus, suprasti, ką ir kada turiu daryti, kad juos pasiekčiau, o kertinė savybė, kurią privalo turėti kiekvienas sėkmingas vadovas, – daryti tam tikrus dalykus nepaisant to – norisi, ar ne. Nebūna pokyčio su šypsena veide, reikia tai žinoti, ir daugelis vadovų būtent čia ir paslysta. Pavyzdžiui, jūs neįsivaizduojate, kiek žmonių nekontroliuoja pinigų srauto savo versle, tiesiog nemato, nes nesigilina į rodiklius, kaip ir kodėl tas srautas keičiasi? Tada ateina, sako – būdavo tiek pinigų, o dabar štai tiek, gal gali pasakyti, kur tie mano pinigai dingsta? Žinoma, jei tinkamai nekontroliuoji verslo procesų, tai ir nesuprasi, nei iš kur atėjo, nei kur išėjo tie pinigai.

Būna, kad verslas „pataiko į bangą“ ir kurį laiką jam tarsi savaime sekasi – įmonės sąskaitoje matosi, kad buvo milijonas, tada – milijonas du šimtai tūkstančių, du milijonai, ir tai yra gerai. Juk iš tiesų versle svarbiausias atskaitos taškas visgi yra pinigų srautas, ne pelnas ir nuostoliai. Jei pinigų srautas gerai subalansuotas, jis augantis, vadinasi, viskas daroma teisingai. Tačiau kai dirbama ne sistemiškai, ne pagal strategiją, o „iš galvos“ – rizikuojama, nes ateina krizė, karantinas, karas ir paaiškėja, kad be sistemos verslas neveikia, o vadovas pokyčiams nepasiruošęs.

Sėkmės receptas – teisinga verslo ir vadovo įpročių sistema. Kai ateinu į bet kurią įmonę, pirmas klausimas akcininkams – kokie jų strateginiai tikslai penkeriems, dešimčiai metų į priekį. Jei aiškiai suformuluotų tikslų nėra, verslas „blaškosi“. Savo mokymuose turime vadinamąją vieno lapo viziją, kuri vadovui tampa savotiška „Betliejaus žvaigžde“ – jame išgryninama verslo vizija, misija, strateginiai ir taktiniai tikslai. Tik juos turėdamas, vadovas gali suprasti, ar jo sprendimai yra tinkami, ar veda tikslo link.

Pilną Trenerio Tomo Stonio interviu skaitykite straipsnyje portale „Verslo žinios“: https://www.vz.lt/verslo-valdymas/2022/09/20/phronesis-vadovu-akademijos-treneris-tomas-stonys-tik-kas-penktas-vadovas-veikia-strategiskai-likusieji-dirba-kaip-ismano-ir-rizikuoja?fbclid=IwAR3ZLksn3XqoQYUBsusJrrEVBvu01Ck9znYMXsTdGRUVeAkbGtdtnUdM_rI