Geras motyvacinis seminaras, o galbūt kokybiška motyvacinė knyga neretai tampa lūžio tašku, po kurio žmonės nusprendžia keistis. Mano ilgametė patirtis mokymų rinkoje byloja, jog dažnu atveju imamasi formuoti tris, keturis ar daugiau įpročių vienu metu. Tarkime, išsikeliamas tikslas rytais keltis anksčiau. Atsikėlus pradėti daryti mankštą ar bėgioti. Vakare eiti į sporto klubą. Pradėti planuoti savo laiką, nuosekliai mokytis ir t.t. Tokie bandymai beveik visais atvejais veda prie vieno rezultato: užprogramuotos nesėkmės. Taip yra todėl, kad dėl psichikos sandaros, smegenų funkcionavimo vienu metu žmogus yra pajėgus efektyviai formuoti tik vieną įprotį. Turintys panašių patirčių žino, kad visi mėginimai keisti savo gyvenimą iš esmės ar pasiekti greito, apčiuopiamo rezultato – kad ir kaip bebūtų apmaudu – yra tiesiausias kelias į nesėkmę.
Vienu metu dirbdami su vienu įpročiu per metus galite suformuoti keturis – penkis ar net daugiau naujų įpročių. Tai – labai daug.
Įpročio formavimas pagrįstas nuolatiniu kartojimu. Kantrybė ir nuoseklumas – komponentai, be kurių naujų įpročių išsiugdyti praktiškai neįmanoma. Išties daug žmonių klysta manydami, kad, pavyzdžiui, nusprendus suformuoti įprotį rytais daryti mankštą tikslas bus pasiektas tuomet, kai mankštą jie darys nė nesusimąstydami, be jokių valios pastangų septynis kartus per savaitę. Iš tiesų, kad neperdegtume, užtenka pradėti daryti mankštą tris – keturis kartus per savaitę. Šitai tęsiant keturias ar penkias savaites darysis vis lengviau, ir to pakaks. Įprotis bus pakankamai suformuotas, ir galėsite imtis kitos srities. Įdėdami valios pastangų ir toliau ugdote įprotį daryti mankštą, tuo tarpu „įjungiate“ naują įprotį, tarkime, susidaryti dienos planą. Ir čia neverta kelti pernelyg ambicingų iššūkių laiką planuoti septynias dienas per savaitę. Vėlgi, pakaks trijų – keturių dienų. Matydami, kad šitai padaryti pavyksta vis lengviau, imkitės dar vieno įpročio.
Kiekvienam iš paminėtų įpročių suformuoti prireiks trijų – keturių, ypatingai atkakliems – dviejų mėnesių. Neverta tikėtis, kad viskas įvyks per 21 dieną. Tai tėra populiarus mitas, turintis mažai ką bendro su realybe. Jei išliksite nuoseklūs ir „praktikuositės“ pakankamai reguliariai, galėsite suformuoti bet kokį norimą įprotį. Pakartosime: svarbiausia – vienu metu darbuotis su vienu nauju įpročiu.
Kokias laiko planavimo priemones naudoti?
Savo žinias laiko planavimo srityje tobulinu jau daugiau nei dešimtį metų ir išties dažnai sulaukiu klausimo apie efektyviausių laiko planavimo priemonių pasirinkimą. Atsakymas dvejopas: tiems, kurie dar neturi suformuoto laiko planavimo įpročio rekomenduoju pradėti nuo paprasto popierinio darbo kalendoriaus. Kad ir kaip paradoksalu, mūsų elektronikos amžiuje būtent šis formatas – tinkamiausias. Daugelis gali prieštarauti sakydami, jog tai nepatogu – juk popierinis kalendorius neprimins apie susitikimus, darbus ir t.t. Visgi, remiantis statistika, tinkamai planuoti laiką išmoksta tik vienas iš dešimties besinaudojančių el. priemonėmis. Tuo tarpu žmonės, priėmę „iššūkį“ nešiotis ne tokią patogią, papildomo svorio pridedančią darbo knygą, padidina tikslo pasiekimo tikimybę daugiau nei perpus – iš dešimties naujus įpročius formuoti besipraktikuojančių tai padaryti pavyksta net septyniems. Taip yra todėl, kad rašant, dirbant su popierine priemone įpročiai formuojasi daug greičiau. Ir nenuostabu: mokykloje, dar vaikystėje, mokinomės būtent šiuo principu – rašėme juodu ant balto. Šitai veikia mūsų smegenis, taip lengviau formuojasi mūsų įpročiai.
Jeigu šioje srityje esate naujokas, nenustebkite. Įpročio susiformavimo laikotarpis gali užsitęsti ir ilgiau, nei buvo minėta. Vieniems, galimas dalykas, prireiks keturių – penkių mėnesių, kitiems – ir metų.
Matantiems, kad laiką pavyksta planuoti gana sėkmingai (kai įprotis susiplanuoti kitą dieną išugdytas ir šitai daroma reguliariai keturias – penkias dienas per savaitę) ir galvojantiems apie asmeninio efektyvumo didinimą rekomenduoju naudoti šioje srityje nepralenkiamą programėlę Business Calendar Pro, pritaikytą Android operacinei sistemai.
Kokią knygą rekomenduotina perskaityti?
Šį klausimą taip pat esu girdėjęs ne vieną dešimtį kartų. Tik jį formuluoti siūlau kiek kitaip. Užuot susitelkus į kokybiškų knygų paiešką pravartu pagalvoti, kaip knygas reikėtų tinkamai skaityti.
Efektyvaus asmeninio tobulėjimo knygų skaitymo paslaptis paprasta: praleidus įžanginius žodžius pradedama skaityti nuo pastraipų, kuriose dėstoma knygos esmė. Perskaičius apie 30 puslapių rekomenduotina nuspręsti, knyga Jums pasirodė aktuali ar ne, ir atitinkamai tęsti skaitymą arba padėti knygą į šalį. Jei skaitote toliau ir aptinkate tam tikrą rekomendaciją, pasiūlymą, kuris atrodo vertingas, ši vieta knygoje gali būti pabraukiama, rekomendacija įsimenama ir nedelsiant pritaikoma kasdieniame gyvenime/darbinėje veikloje, o knyga atidedama į tolimesnę lentyną.
Šis principas gali pasirodyti neįprastas. Visgi mūsų informacinio pertekliaus amžiuje knygų skaitymas nuo įžanginių pastraipų iki pat turinio knygos gale užima per daug laiko ir yra visiškai neefektyvi priemonė norint pasiekti vienus ar kitus rezultatus. Skaitome ne tam, kad padėtume pliusą perskaitytų knygų sąraše, o kad iš perskaitytos literatūros pasiimtume tai, kas mums naudinga. Žinoma, šis siūlymas – vienas iš galimų, tačiau yra išbandytas ir pasiteisinęs kaip kokybiškas, patikimas bei greitas informacijos įsisavinimo būdas.
Mėgstu sakyti, toks yra ir mano gyvenimo kredo: “Rezultatai niekada nemeluoja”, ir svarbiausia yra ne tai, ką mes žinome, o tai, ką darome bei kokius rezultatus iš to gauname.
Parengė: Julija Kuodienė ; 2019-01-31 17:31